pradi
 

















 
 
 
 
 Raniero Cantalamessa apie pasninkavim
 
 

2006 m. atuntojo sekmadienio Evangelijos skaitinio komentaras


Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. mons atj klaus Jz: „Kodl Jono mokiniai ir fariziej mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“ Jzus atsak: „Argi gali vestuvi sveiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunik, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus i j atimtas, ir tada, t dien, jie pasninkaus (Mk 2, 18–22).

Jzus savo itara neatsiriboja nuo pasninkavimo praktikos, bet j atnaujina – jos raikos formas, laik ir turin. Pasninkas ms laikais tapo daugiareikmis dalykas. Senovje inotas tiktai religinis pasninkas, tuo tarpu iandien egzistuoja politinis ir socialinis pasninkas (bado streikai!), patologinis pasninkas (liesjimo manija), estetinis pasninkas (kno linijoms ilaikyti). Bet daugiausia yra su vargu susijusio pasninko: milijonai moni neturi to, kas minimaliai btina pragyvenimui, ir priversti mirti i bado.

Šios pasninko rys n kiek nesusijusios su religiniais bei asketiniais sumetimais. Pavyzdiui, estetinio pasninko atveju i godumo ydos kartais (ne visada) „isilaisvinama“ tam, kad bt galima praktikuoti kit didel yd – puikybs arba tutybs yd.

Todl svarbu suprasti autentik Biblijos mokym apie pasnink. Biblijoje ten, kur kalbama apie pasnink, aptinkame „taip, taiau“ laikysen, pritarimo ir kritinio santrumo laikysen. Pats pasninkas yra geras ir silytinas bei leidia atgaivinti kelias pamatines religines laikysenas: pagarb Dievui, savo nuodmi pripainim, prieinimsi kno geismams, rpinimsi vargais bei solidarizavimsi su jais. Su pasninku gali nutikti taip, kas ir su visais mogikaisiais dalykais: jis gali pavirsti „kno arogantikumu“. Norint tai suprasti, pakanka prisiminti fariziejaus ventykloje tariamus odius: „A pasninkauju du kartus per savait“ (Lk 18, 12).

Jei Jzus iandien kalbt savo mokiniams, – kas jam bt svarbiau? „Taip“ ar „taiau“? Šiandien esame labai imls viskam, kas susij su „taiau“, imls kritinms ilygoms. Suvokiame, kaip svarbu ir btina dalytis duona su badaujaniais bei aprengti nuogus, ir gdinams kalbti apie „pasnink“, kai didiausia auka mums bt gyventi vandeniu ir duona, kurie milijonams moni reikia nepaprast prabang, pirmiausia galvoje turint viei duon ir var vanden.

Turime irti argumentus „taip“ naudai. Evangelijos klausimas ms dienomis galt skambti kitaip, btent taip: „Kodl Budos ir Mahometo mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“ (Gerai inoma, kaip rimtai musulmonai laikosi savo Ramadano.) Gyvename kultroje, paenklintoje materializmo bei kratutins vartojimo manijos. Pasninkavimas mums padeda nepavirsti grynais „vartotojais“, padeda gyti brang „Šventosios Dvasios vaisi“. Tai – savitvarda, rengimasis susitikimui su Dievu, kuris yra Dvasia, bei didlesnis atsivrimas varg vargams.

Turime neumirti, jog yra alternatyv tradiciniam pasninkui bei susilaikymui. Galime atsisakyti tabako, alkoholio, stipri alkoholini grim (tai naudinga ne tik sielai, bet ir knui). Galime bti santresni prievart ar seks auktinani vaizd, kasdien pasitaikani televizijoje, renginiuose, urnaluose ir internete, atvilgiu. Tokius iuolaikinius „demonus“ irgi manoma veikti tik „pasninku ir malda“.

„Banyios inios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi